- pamokslininkas
- pamókslininkas, pamókslininkė dkt.
.
pamokslininkas
Look at other dictionaries:
pamokslininkas — 2 pamokslininkas, ė smob. (1) NdŽ 1. kas sako pamokslus bažnyčioje: Vilniuje išgarsėjo Jono bažnyčios pamokslininkas Konstantinas Sirvydas rš. Turtingi klebonai nekentė Strazdelio, tik dėl gražios iškalbos pakviesdavo kaip pamokslininką rš. 2.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pamokslininkas — 1 pamokslininkas sm. (1) toks paukštis: Lakštingala, palyginus su pamokslininku, lieka užpakalyje Blv … Dictionary of the Lithuanian Language
pamokslininkė — pamókslininkas, pamókslininkė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
apspindinti — apspiñdinti 1. caus. apspindėti. | prk.: Reikia, kad [pamokslininkas] pasikeltų aukščiaus už visus žemės, svieto ir proto reikalus, apspìndindamas apsakomąjį daiktą skaisčiausiomis šviesybėmis tikėjimo A.Baran. 2. refl. imti spindėti, gražiai… … Dictionary of the Lithuanian Language
kaznadieja — ×kaznadiejà (l. kaznodzieja) sm. (2) bažn. pamokslininkas: Patys kaznadiejos sakymu evangelijos gaudo sau pagerbimus, lobius DP84. Vienu žodžiu, falšyvieji pranašai yra visi kaznadiejos heretikų DP301 … Dictionary of the Lithuanian Language
koznadėja — ×koznadėjà (l. kaznodzieja) sm. (2) [K]; KlG41 pamokslininkas, kunigas: Koznadėjomis este Vln2 … Dictionary of the Lithuanian Language
liežuvautojas — liežuvautojas, a smob. (1) kas liežuvauja: Iškalbingas liežuvautojas, aiškiausis lojikas, melagis ar sąmojingas juokdarys sodžiuje buvo taip pat brangus, kaip geras pamokslininkas bažnyčioje Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
menininkas — mẽnininkas, ė smob. (1) meno dalykų kūrėjas: Šimtai gabių menininkų – tapytojų, grafikų, skulptorių, aktorių, rašytojų, muzikų šiandien gavo geras sąlygas mokytis A.Vencl. „Metų“ autorius ne tik mokytojas pamokslininkas, bet ir jautrios sielos… … Dictionary of the Lithuanian Language
pamokslasakys — pamokslasakỹs, ė̃ smob. (35b) Gmž kas sako pamokslus, pamokslininkas … Dictionary of the Lithuanian Language
priparodinėti — 1 ×priparodinėti iter. dem. 1 priparodyti; įrodinėti: Kam pamokslininkas besistengia priparodinėti tai, pasiremdamas ant viso svieto tikėjimo, kas jau buvo priparodyta šimtais kartų? Blv. rodinėti; aprodinėti; darodinėti; įrodinėti; išrodinėti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
